Nusprendėme su drauge 2009 metais nusipirkti butą, tikriausiai rudenį. Bendros mėnesio pajamos 7000Lt, sukauptos santaupos 8000Lt dar šiek tiek kiekvienas turime atskirai, taip pat kiekvieną mėnesį atidedame po 2000 Lt.

Galimybės:

1. Pirkti vieno kambario butą už maždaug 180000Lt netoli centro, pvz.: rinktinės gatvėje. Aplamai kaina buto turi būti tokia, kad jeigu išnuomoti butą, tai nuomos suma, turi mažai skirtins nuo įmokos, jei paskola imama 35 metams. Pvz.: http://www.danskebankas.lt/lt/calc.busto?zmoniu=2&vaiku=&pajamos=7000&islaidos=&miestas=1&kreditas=180000&valiuta=EUR&norma=kintama&laikotarpis=6men&gra_budas=2&terminas=35&atidejimas=#res

manau tikrai galima vieno kambario butą išnuomoti už 700-800 Lt. Paskola norime imti 5 metams, taigi įmoka būtų apytikriai 3000Lt, patys ineštumėme 20000 Lt, pvz.: http://www.danskebankas.lt/lt/calc.busto?zmoniu=2&vaiku=&pajamos=7000&islaidos=&miestas=1&kreditas=160000&valiuta=EUR&norma=kintama&laikotarpis=6men&gra_budas=2&terminas=5&atidejimas=#res

Kad butų galima rasti už panašią kainą ir galima eiti į juos gyventi be jokių papildomų investicijų yra faktas, pvz.

Taigi po penkerių metų turėtumemė vieno kambario butą, kurio dabar pilnai užtektų, taip pat butų tam tikra investicija ir gal net pajamų šaltinis ateityje. Pajamų lyg ir užtektų, nes buto išlaikymui išeitų 3500Lt, ir teik pat liktų, manau užtektų. Problema tik ta, kad nelabai pataupyti jau išeitų, kas aišku yra labai blogai, bet gal 5 metus galima pakentėti

2. Kadangi 1 kambario butai iš esmės yra likvidžiausi, todėl jų kainos krenta mažiausiai, logiškai daugiausia būtų galima išlošti (dėl ateityje išaugsiančios turto vertės) perkant didesnės kvadratūros ir kainos butą. Su  2500Lt įmoka būtų galima paimti paskolą 0,5 mln, pvz: http://www.danskebankas.lt/lt/calc.busto?zmoniu=2&vaiku=&pajamos=7000&islaidos=&miestas=1&kreditas=500000&valiuta=EUR&norma=kintama&laikotarpis=6men&gra_budas=2&terminas=40&atidejimas=#res

Bet tai reiškia, kad šita paskola gula visam gyvenimui ant pečių, bet to iškyla ta pati problema, kad sunku kažką sutaupyti, be to ta pati turto vertės išaugimo nauda taip pat išnyksta, kadangi tai vienintelis gyvenamasis būstas, tai jis kaip ir nėra investicija, todėl ta jo vertė ne taip ir svari.

Kol ka mane labiau žavi 1 variantas, tik taip pat bėda yra tame, kad šiais neramiais laikas neaišku kurį laikotarpį išsilaikys mūsų pajamos tame pačiame lygyje , be to vėl gi ar šie metai yra tinkamas laikas pirkti butą.

Daug klaustukų, bet vietos pamąstymams yra. Gal Jūs, skaityojau galite kažką pridurti iš patirties ar sveiko proto?

Įsivaizduokite, kad uždirbate tiek pat, bet Jums nuskilo, Jūs turite teisę pirkti laiką. 1 sekundė – 1 litas. Ar pirktumėt? Gerai pagalvokite.

Aš nepirkčiau. Ir begalvodamas priėjau išvados, kad aš turiu labai daug laiko, tik jį išvaistau. Tikrai nemokečiau 3600LT už valandą praleistą prie teliko ar prie kompo. O kiek laiko per dieną praleidžiame prie jų?

Klausimas, tai kokio velnio mes tada kiekvieną dieną skundžiamės, kad neturime laiko, jeigu jo nepirktume?

Pvz. antradienį nuskilo ir grįžau namo kelios min. po 18:00. Valgau, įsijungiu LTV, vyksta rinkiminė agitacija. Ką aš girdžiu: a) paprastas žmogus gyvens geriau; b) balsuokit už sąrašą nr. X; c) mes prieš LEO; d) mes sumažinsim šilumos kainas; e) balsuokit už sąrašą nr. X;  f) pakelsim mokytojams atlyginimus ir t.t.

Kažkur girdėta ane? Klausimas, negi mes ant tų kabliukų užkimbam? Jeigu būtų iš ko kelti mokytojų algas, tai jie jau seniai uždirbtų dbigubai daugiau. Jeigu būtų įmanoma sumažinti šilumos kainas, jos jau seniai būtų sumažintos ir t.t. Todėl atsiprašant nereikia mums knisti proto, ane? Ir Jūs man pasakykit, kuo man gali padėti krienas, kuris jau 8 metus seime nosį prakrapštė? Kuo man/mums gali padėti Kubilius ar Juknevičienė, kurie yra susofobai ir sunkiai suvokia ekonominius procesus. Kuo man gali padėti Kirkilas, kuris sunkiai suvokia INFLIACIJOS sąvoką. Kuo man gali padėti Paksas ar Uspaskich, kurie yra susitepę ir t.t. ir panašiai. Sorry, aš nepriiminėsiu sprendimo neturėdamas visos informacijos, o už senus krienus balsuoti taip pat nenoriu.

Ir klausimas visiems. Negi vėl užkibsim ant tų pačių lozungų ir pažadų? Man atrodo, reikėtų praudituoti audito kompanijai biudžetą ir viskas paaiškėtų. Pvz. šiandien per LNK giržiu: valstybės kontrolės išsiaiškino, kad 85mln litų kiekvienais metais išleidžiama gyventojų pirminiai dantų priežiūrai, kuri aišku neįgyvndinama, bet pinigai sumokami. Klausimas už ką? Kažin kiek dar tokių eilučių nusėda neaišku kur ir naišku kam. Įtariu, kad net nevisada tai padaroma tyčia, o tiesiog iš kvailumo…

Tai nėra skatinimas nebalsuoti. Jeigu žinote už ką tai balsuokite. Manau ši tema daugiau neverta dėmesio tai ir nebekalbėsim apie tai daugiau.

Mes esame jauna, energinga ir novatariškakompanija, todėl mums būtina turėti mūsų įmonę reprezentuojančia svetainę.

Siekiame, kad apie mus daugiau sužinotų.

Norime, kad mus būtų lengviau rasti potencialiam klientui. Interneto svetainė, tarsi vizitinė kortelė.

Na, na, dėl ko dar Jums reikalinga interneto svetainė?

Ką visi šie atsakymai mums rodo? Taip, taip, dauguma mūsų tiek mažų tiek didelių įmonių nežino kam jiems reikia interneto svetainės.

Noriu tik priminti, kad pati svetainė be žmogiškojo faktoriaus pajamų negeneruoja (beveik visada) ir klientų nepritraukia. Tikrai nebus taip, kad susikūriau svetainę, atsidariau sąskaitą ir laukiu, kad pradės kristi pinigėliai. Ir laukiu, ir laukiu ir….. nesulaukiu. Nauja svetainė, patrauklus dizainas, patogi navigacija, o klientų naujų vis tiek neateina, lankytojų skaičius nedidėja. Na, guodžiamės, kad bent jau viskas gražu.

Nors tai ir virtuali erdvė, bet Jūsų kleintai ir svetainės lankytojai tikri žmonės. Jei svetainėje pateikti tik Jūsų kontakai, trumpa istorija apie įmonę, parašyta kuo užsiimate, tai svetainė tiesiog tūnos tarp milijonų kitų internetinių šiukšlių ir lauks kol kažkas netyčia paspirs, o gal net gi pakels.

Kiek pinigų išleidžiate, kad pritrauktumėte naują klientą įprastais būdais? Koks sėkmės procentas (tapę klientai/visi “kabinti” potencialūs klientai), keik iš atėjusių į Jūsų tikrą parduotuvę žmonių iš tiesų kažką perka? Sakysite, aš turiu restoraną, svetainė tik tam, kad lankytojas galėtų rezervuoti staliuką ir sužinoti kur mes tiksliai randamės, maisto į namus gi nepristatom.

Pafantazuokim.

Atidarote restoraną. Padalinate skrajučių, didelę iškabą lauke pakabinate ir laukiate kol ateis pirmieji klientai. Jie praneš savo draugams, aplinkiniuose pastatuose esantys žmonės pastebės ir užeis, kas nors pro šalį eidami užsuks ir taip sukaupsite savo klientų ratą. Čia standartinis metodas. O kas jeigu Jūsų kavinės vieta ten kur nedidelis žmonių srautas, ne itin patogus parkavimasis ir vietos ne perdaugiausia viduje, aplink mažai biurų? Verslas žlunga? O kas jeigu pabandytume pajungti internetą? Srautas didelis, tik reikia sugebėti jie užčiuopti…

Galite paskelbti akciją internetu: kompleksiniai pietūs už 10Lt, mokėti google už paieškos žodžius “skanus valgis”, “smagi vietelė”, “didelės porcijos” ar panašiai, mamų, kulinarų, virtuvės šeimininkių, laisvalaikio, jaunimo, verslininkų (jiems ypač aktualu, kur būtų galima greitai ir pigiai pavalgyti pietus) forumuose pranešti apie Jūsų kavinukę/restoranėlę. Tarkime susidomėjusių bus nedidelis skaičius, kokie 5%.  Nuo 10000 tai bus 500, nuo 20000 tai bus 1000. Iš jų tik penktadalis taps Jūsų klientais. Tai būtų naujų 100-200 kleintų. Taigi iš jų gautumėte vienartinių 2000-4000Lt pajamų. Bet jie grįš ar ne? Jei pasistengsite, tikrai grįš.  O kas geriausia, kad Jūsų išlaidos tikrai nebus itin didelės. Taip pat labai svarbu būtų neprarasti tuos internetinius klientus. Gaukite Jų elektronį paštą. Galėsite siųsti specialius pasiūlymus, informuoti apie naujų patiekalų pasirodymą ir panašiai. Taip rinkti atsiliepimus.Dar daugiau. Kiek žinau sekmadieniai yra mažiausiai pelningi restoranams ir kavinėms. Jūs galite daryti degustacijas, organizuoti valgio ruošimo pamokas, organizuoti akcijas: tarkime, sriuba nemokamai. Ir panašiai ir t.t.

Ir visgi, taip gal geriau ir smagiau, nei pasikabinti iškabą, susikurti svetainę ir laukti?

Šiek tiek faktų. Pirkau knygą Baltose lankose praeitą savaitę. Šią savaitę užeinu į knygyną… ir ką gi, šios knygos nebėra. Vadinasi, gana populiari knygą (arba mažai vienetų knygynas turėjo).

Knygą iš esmės galima būtų suskirstyti į tris dalis: 1 dalis apie darbo efektyvumą; 2 dalis apie verslo idėjų kūrimą ir jų įgyvendinimą; 3 dalis apie naujo gyvenimo būdo propogavimą.

Išliko atmintyje du įdomūs terminai vartojami knygoje: naujieji turtuoliai ir gyvenimo būdo dizainas.

Pirma knygos dalis, kuri skirta darbo efektyvumui iš esmės remiasi 80/20 principu. Atsikratyk trikdžių, daryk tik tai kas būtina. Įdomi mintis, daiktas tobulas yra tada, kai negalima nieko atimti, o ne pridėti. Ta pati mintis laikoma su darbais. Jeigu gali kažko nedaryti – nedaryk. Daryk tik tai, kas būtina.  Knygoje aprašomas paties autoriaus pavyzdys kaip jis buvo persidirbęs, kol nepradėjo deleguoti darbų kitiems ir oursourcinti paslaugas. Įdomi paslauga aprašyta – asmeniniai asistentai. Viena didžiausių tokių kompanijų yra  Brick work http://www.b2kcorp.com/esanti Indijoje (respect indams). Labai įdomi verslo niša, galima tikriausiai būtų išnaudoti ją ir lietuviams. Sąlyginiai gi LT darbo jėga pigesnė nei vakaruose.

Antroje dalyje rašoma apie verslo idėjų generavimą ir jų įgyvendimą. Iš esmės, tai labai vertinga dalis tiems, kurie domisi internetiniais verslais ir prekyba. Parodyti, puikiai aprašyti pažingsniui kaip reikia ištirti rinką, kiek tai kainuoja, su kokiomis įmonėmis reikia dirbti ir panašiai. Viskas aišku ir paprasta. Belieka tik pakartoti ir įgyvendinti. Duoti pavyzdžiai kaip vienas bičas užsidirba apei 3000-4000USD pardavinėdamas prancūžiškus marškinėlius, o kita moteriškė panašiai užsidirba pardavinėdama DVD jogos pratimus laipiotojams į olas. Darbo iš esmės jokio, nes viskas outsourcinima, lieka tik pasitikrinti asmeninę sąskaitą, šaunu . Mums tai vistiek problema, nes Lietuvoje tai nepasiteisintų… 90% įsitikinęs. Tačiau, gal galima sugalvoti kažką ką būtų galima pardavinėti išpuikėliams amerikonams ar ES? Taip pat autorius šiek tiek aprašo ir vieną iš savo versliukų http://www.pxmethod.com greitojo skaitymo programos ir panašiai.

Trečioje dalyje kalbama apie tai, kaip sugebėti dirbant tik 4 valandas per savaitę nenugrimzti į egzistencialius apmąstymus ir negrįžti prie pilnos darbo savaitės. Sako, kad sunku būna iš pradžių tiek mažai veikti , o kaip norėtųsi taip ir, kad galva dėl pinigėlių neskaudėtų….

Motyvuojanti knyga, bet kartu duodanti ir praktinių patarimų. Smagu paskaityti, kaip žmonės sugeba pusę metų keliauti po pasaulį jachta ir išleisti mažiau pinigų negu, kad būtų išleidę gyvendami įprastai.

Pateiktai labai gerai mintis, kuri užkliuvo: reikia būti ne visą laiką užimtu, bet aktyviu. Ir iš tiesų, jau seniai galvojau, kad 8 darbo valandos protinio darbo tikrai yra per daug, nes realiai intensyviai dirbti gali apie 3-4h tikrai ne daugiau. Aišku mes sugalvojame visokių susitikimų, planų darymų ir panašiai, kurių efektyvumas dažnai būna labai mažas. Taip ne retai susiduriam ir su darbas dėl darbo.

Verta dėmesio knyga. Tikrai. Iš taip vadinamų verslo grožinės literatūros knygų yra viena geresnių…

Galite taip pat aplankyti autoriaus puslapį įspūdžiui susidaryti: http://www.fourhourworkweek.com/

P.S. vakar norėjau nusipirkti knygą “Purpurinė karvė”, bet pagailėjau pinigėlių… Girdėjau gera knyga.

Susirinko atstovai iš bankų, telekomunikacijų sriteis, IT srities. Iš viso dalyvavo apie 20 žmonių. Iš esmės tai buvo mokymų pristatymas potencialiems klientams (aš ten ne įtema papuolęs buvau, nes tikrai nesu potencialus klientas).

Mokymų esmė parodyti kaip veikia paslaugų įmonė, kaip pas ją vaikšto pinigų srautai, su kokiomis problemomis susiduria, kaip galima efektyvinti veiklą, kokie klientai yra svarbiausi tokiai įmonei, kaip pasiekti pelną šiandien ir ilgalaikį įmonės vertės augimą. Kadangi visi tikslai yra gana sunkiai suderinami, todėl ir mokymo pavadinimas yra Apples&Oranges (suprask, obuoliai ir apelsinai visiškai nesulyginami dalykai). Mokymai vyko anglų kalba ir juos vedė lektorė iš Švedijos.

Mokymų išskirtinumas yra tai, kad visi įsijungia į veiklą, o per veiklą supranta ir išmoksta. Standartiniuose mokymuose, kuriuose teko dalyvauti yra protingas lektorius, šalia lenta, o priešais lektorių grupė žmonių. Lektorius dėsto savo patarimus ir užrašinėja ant lentos, kad visiems aiškiau būtų. Šiuo atveju viskas vyksta šiek tiek kitaip. Grupė suskirstoma į mažesnes grupeles po 4-6 žmones. Gaunate lentą (ale monopolio), kurioje pavaizduota visa įmonės veikla. Nuo užsakymo atėjimo iki jo įvykdymo, nepamirštant įtraukti ir resursus (tiek žmogiškus, tiek ir kapitalo), mokesčius, paskolas, išlaidas tyrimams ir t.t. Ir prasideda žaidimas. Tiesa iš pradžių šiek tiek sunku susigaudyti, kur kokie pinigai vaikšto, kokia kryptimi ir panašiai, bet po geros valandėlės viskas pasidaro labai paprasta. Laikas skirstomas į metus, o vieni metai turi tris laikotarpius. Tai yra reikia prasukti tris ratus, kad galetumėte uždaryti metus ir paskaičiuoti savo balansą. Sužaidus vienus metus, pradedama galvoti kaip veiklą efektyvinti. Pamažinti resursus, grąžinti paskolą, efektyviau išnaudoti žmones, atsirinkinėti klientus, o ne imti viską iš eilės ir t.t. Ir žaidimas tęsiasi…

Iš tiesų sunku aprašyti viską nuosekliai, bet pateiksiu savo kelis pastebėjimus.

Teigiami:

1. Labai gerai įsitrauki;

2. Diskutuoji su kelogomis, ar jie susiduria su panašiomis problemomis, kaip jas srendžia ir panašiai.

3. Pradedi aiškiai suvokti paslaugų įmonės veiklą ir jos specifiką.

4. Supranti, kurie etapai yra kritiniai sprendžiant vienas ar kitas problemas.

Neigiama:

1. Nėra išorės poveikio. Žaidimas iš esmės vyksta izoliuotai. Nėra konkurentų ir panašiai…

2. Sunku ką nors dar prikišti…

Manau, naudingiausia būtu sudalyvauti tokiuose mokymuose skirtingų lygio darbuotojams ir žaisti prie vieno stalo. Pvz.: projekto vadovas, vadybininkas, programuotojas, direktorius ir t.t. Gal tada geriau kiekvienas pradėtų suprasti su kokiomis problemomis susiduria vieni ar kiti darbuotojai, daug geriau pradėtų vieni kitus suprasti ir panašiai.

Mokymai tikrai vykę ir įdomūs. Puikiai praleidau visą penktadienį.

“1. Įstokite į dvi ar tris susijusias profesines organizacijas.

2. Perskaitykite tris geriausiai parduodamas knygas pasirinkta tema.

3. Surenkite vieną nemokamą 1-3 valandų seminarą universitete (manau, sueitų ir kokia kolegija).

4. Pasisiūlykite parašyti vieną ar du straipsnius profesiniams žurnalams pasirinkta tema, dėl įtikimumo nurodydami 1 ir 3 punktus. (Manau, tiktų ir straipsniai populiaresniuose internetiniuose puslapiuose).

Pastaba: “Ekspertas” – slidus žiniasklaidos žodis, vartojamas taip dažnai, kad niekas nebežino, ką jis reiškia. Šiuolaikiniuose viešuosiuose ryšiuose daugumos sričių žinios įrodomos priklausymu grupėms, klientų sąrašais, bibiliografijomis ir pasirodymais žiniasklaidoje, ne IQ balais ar daktaro laipsniais.

Svarbiausia – pateikti tiesą kuo patraukliau, bet jos neklastoti.”

Ir tikrai. Ar Jums neatrodo, kad dalyvaujant kokiuose tai mokymuose, ar girdinti patarimus per TV ar kita mass media priemonę, pagalvojate: kažkur jau tai girdėjau, kažkur jau tai skaičiau, na taip tiesa, bet čia gi elementaru.

Pacitavau šią ištrauką iš minėtos knygos, nes kartais pastebiu, jog tie mūsų pripažinti ekspertai tiesiog pilsto iš tuščio į kiaurą ir nieko naujo nepasako. Jūs taip nepagalvojate?

Dar nebaigiau skaityti visos knygos, bet tikrai įdomi knygą ir vertinga. Beje, yra visai šaunių ir kas svarbiausią praktinių patarimų.

Ši knyga visai atsitiktinai papuolė į rankas. Tikriausiai, su tokiu pavadinimu knygos taip ir nebūčiau niekada nusipirkęs, jei ne prisiminimas, kad kažkada ta knyga buvo paminėta V. Jankausko vienoje iš esių.

Tikiuosi, recenziją ir apibendrinimus knygos parašyti artimiausiu metu.

Sėkmės tampant ekspertais!

Noriu pasidalinti keliomis mintimis.

Ekonomika ir verslas. Ilgai jau visoje mass media sklando gandas, kad į Lietuvą atkeliavo krizė. Atlyginimai taip sparčiai nedidėja, statybos stoja, NT pirkimai mažėja, bedarbių skaičius didėja, akcijų kainos nukritusios iki tokių, kurias galima buvo stebėti tik 2006 metais, atsiskaitymai tapr įmonių vėluoja, padidėjo bankrotų. Lyg ir viskas blogai. Neduoda ramybės tik du klausimai. Jeigu iš ties situacija taip prastėja, tai kodėl nuėjus į prekybos centrą aš to nepastebiu. Tai yra, kaip žmonės vilko karučius pilnus prekių į namus taip ir velka. Kitas, beje daug aktualesnis man klausimas, kaip būtų galima pasinaudoti šia krize. Niekam nenaujiena, kad sunkiais laikais kyla likvidumo problemų daugumai: tiek žmonėms, tiek verlui. Vadinasi, grynų pinigų turėjimas kažką turėtų padaryti turtingais. Cash is a king, kaip sakant. Neaišku tik kada tuos pinigus paversti aktyvais. Kada pirkti NT, kada pirkti akcijas, verslą ir panašiai. Iš akcijų išėjau prie 2 metus, dėl laiko stokos ir pasisekė, nes prasidėjo akcijų kritimas. (Tiesa, pagrindinė priežastis kodėl taip padariau buvo laiko trūkumas, ir akcijas iškeičiau į fondus, kurie žinoma neišvengė korekcijos, tai tas ant to gavosi). Dabar akcijų kainos lyg ir mažos, bet antravertus pelnai irgi mažėja, sąnaudos didėja, konkurencingumas įmonių mažėja. Su NT situacija iš vis komiška. Viena vertus kainos yra didelės. Antra vertus, jeigu tarkime perki butai ir jį išnuomoji, tai atsiperka maždaug per 20-25 metus. (Skaičiuojame: buto kaina/pajamos už nuomą per metus). Pagal šį skaičiavimą gauname, kad arba butų kainos per didelės arba nuoma per maža. Dauguma sutiksit, kad nuoma nėra maža pagal lietuvių gaunamas pajamas. Vadinasi turėtų kristi butų kainos, kad pasiektų atsiperkamumą už nuomą per 15-18 metų (toks maždaug vidurkis pasaulyje). Jeigu pradėtų klostytis tokia situacija, tai protingesni žmonės pamatytų, kad imti paskolą labiau apsimoka, nes sumažėjus buto kainai sumažėja ir įmoka. Aplamai verta pirkti butą tik tada (racionaliai mąstant), kai mokamų palūkanų už paskolą suma (be tos sumos kur gražinamas pats kreditas) yra mažesnės nei tokio pat buto nuoma. Taip išeitų, kad dar ne laikas pirkti NT. Antra vertus, jeigu tokia infliacija laikysis toliau, o būtų kainos dar metus nekris arba kris mažai, manau bus gerai laikas jį pirkti, aišku jeigu ekonomika visai nenusivažiuos.

Lieka dar viena galimybė. Imtis verslo. Tačiau ko imtis, kai ekonomika traukiasi? Mano nuomone, šiai dienai verta orientuotis tik į tuos verslus, kurie padeda kitiems mažinti sąnaudas ar sutaupo pinigų. Tai galėtų būti: skolų išieškojimas (bet jų ir taip daug yra), darbuotojų importavimas iš trečių šalių, verslo procesų optimizavimas ir konsultavimas.  Dėl trečio tai gana sudėtinga. Potencialūs klientai didelės įmonės, nes mažos apie tai negalvoja arba daro savo jėgomis, arba jiems brangu samdytis išorės kompaniją, o dideli klientai eis ne pas ką tik įsikūrusią įmonės, o pas senbuvius Alna ir panašiai.

Gal imtis interneto? Kaip tik šiandien skaičiau straipsnį “Verslo klasėje” apie tai, kad WEB 2.0 leituviams nelabai leidžia uždirbti ir, kad jaučiamas nuovargis šioje srityje. Įdomios pasirodė Džiugo Paršonio mintys. Apie tai plačiau “Verslo klasėje”.

Taigi, o kas naujo pas Jus? Ką mąstote, kokių turite naujų minčių ir sumanymų? Kada planuojate įgyvendinti?

Pažiūrėjau į savo postus ir žiūriu, kad jau gerus du mėnesiu nei žodžio neparašiau Atostogos. Beje, buvau 2 savaites Ispanijoje ir iki šiol kankina vienas klausimas. Ar tikrai ispanai dirbdami ir tarptautinėse bendrovėse vėluoja su terminais, į viską žiūri lengvabūdiškai ir t.t. Nes būnant Ispanijoje tikrai susidarė toks įpūdis apie šios šalies gyventojus. Vis dėl to, gal šia viskas dėl išankstinės nuomonės…

Bet aš ne apie tai. Daug minčių šiuo metu sukasi galvoje, bet niekaip nesugebu jų sudėti į lentynėles ir pamatyti aiškų vaizdą. Perskaičiau straipsnį http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=18285207 LLRI siūlo mažinti minimalų atlyginimą, o darbo sutartį sudaryti žodžiu. Ir vėl nusivyliau LLRI ekspertais. Kartais susidaro įspūdis, kad jie ne Lietuvoje gyvena. Šiandien ekonomikai lėtėjant ir sudarius tokias galimybes darbdaviui aš manau, kad daug žemiausios klasės darbuotojų būtų tiesiog išnaudojami. Be to, laisva rinka yra gerai, bet ar tikrai visada gerai. Mano asmenine nuomone, kad valstybė turi sudaryti sąlygas iniciatyviems, gabiems žmonės sąlygas siekti savų tikslų ar bent jau jiems netrukdyti, o žmonėms, kuriems sunkiau sekasi padėti. LLRI, kaip matau taip negalvoja. Jei tu esi be rankos, ar negavai pakankamo išsilavinimo ir panašiai, tai čia tavo problemos ir gali mirti badu, ir aplamai kam tu tada reikalingas? Kartais susidaro įspūdis, kad LLRI ekspertai yra perskaitę vieną knygą ir tik ja vadovaujasi.

Beje, pakliuvo į rankas knygutė “Ledai eskimams”, na tiesa sakant aš jos tikslingai ieškojau, nes girdėjau gerų atsiliepimų. Ir tiesą sakant ši knyga mane šiek tiek nuvylė, nes tikėjausi daugiau minčių iš jos. Vis dėl to, yra gerų minčių kaip dirbti su senais savo klientais ir kaip diegti inovacijas įmonėje. Tai tik patvirtino mano nuomonę, kad visada yra ka tobulinti ir nereikia pasitenkinti atsakymu: “Visada taip buvo daroma”.

Ta knyga, o gal ir atostogų dvasia paskatino pradėti naują projektą, internetinį projektą. Tiesa, tai ne komercinis projektas, pagrindinis tikslas, kad projektas būtų smagus, tikiuosi, kad taip ir bus.

P.S. Mesiu akmenuką į omnitel ir SEB banko daržą . Omnitel buvo laibai sunervinęs, kad negalėjau pasijungti roamingo ir gavau tokia žinutę iš Jų: paslauga neįjungta reikia 500 Lt užstato. Neblogai. Tiesa situaciją išgelbėjo viena vadybininkė, dideleis ačiū Jai, bet nuomonė apie Omnitel dar kartą smuko…

SEB. Nustebino vakar. Žiūriu banko išklotinę ir matau, kad nuo Rugpjūčio mėnesio SEB pradėjo imti po 1 Lt už pinigų išsiėmimą iš bankomato. Dar gražiau, kad net atsiskaitydamas kortele pvz: Statoil, SEB taip pat paima 1 Lt. Nebelabai suprantu už ką čia tas  mokestis. Kažin kokia situacija kituose bankuose….

Tiek šiam kartui.

Taigi, ką mums reiškia pinigai? Šiandien tiek mus, tiek mes vertiname aplinkinius pagal tai kiek pinigų jie turi. Kaip mes tai sužinome? Pagal tai ar asmuo turi nuosavą būstą, kokiame rajone gyvena, kokia mašina važiuoja į darbą, kokioje įmonėje dirba, kur atostogauja ir panašiai….

Taigi, jei Jūs nevažinėjate nauja mašina, neturite nuosavo būsto, jūsų drabužiai yra paprasti ir pirkti “Aprangoje”, vadinasi Jūs neturite pinigų. Gal taip ir nėra, bet dauguma aplinkinių taip manys. Mes tai puikiai suprantame, todėl vos tik turime galimybę, bėgame į banką, imame paskolą ir vuolia, turime naują mašiną, gražių drabužių ar kitų daiktų, nuosavą būstą (jeigu 40 metų būnant įkeitus turtą bankui galime tai vadinti nuosavybe). Viskas kaip ir tvarkoje, aplinkiniai mus pastebi, mes jaučiamės pasitikintys savimi, atostogaujame egzotiškuose šalyse, draugai pavydi ir t.t. Graži pasaka šiek tiek apkarsta mėnesio pabaigoje, kai čiut sukrapštoma pinigėlių sumokėti sąskaita ir kai pajuntame, kad jei rytoj mus išmes iš darbo tai jau nebebus vuolia… Ką tada daryti? Darbe stengiamės iš paskutinių, nuolat dirbame viršvalandžius ir stengiamės, kad šefas tai pastebėtų, nes norim uždirbti daugiau, kad paskolos taip nesmaugtų arba, kad aplamai neprarastumėme darbo. Esame pavargę, nuo pirmadienio iki penktadienio nieko nesinori, o savaitgaliais bandom ilsėtis. Mus gali pradžiuginti arba nauji žaisliukai arba įspūdingos atostogos. Ir vėl leidžiame pinigėlius ir vėl dirbame daugiau. Daug dirbam, uždirbam ir išleidžiam. Atsibosta…

Tada perskaitom protingų knygų ir pamokymų kaip reikia efektyviai valdyti savo finansus. Taip taip, būnam šokiruoti, kad visiškai neteisingai elgiamės su pinigais. Pradedam kiekvieną mėnesį taupyti. Automobilį, kurį planavome keisti ir pirkti naują, pasiliekame. Vasarą atostogaujame Lietuvoje. Labai retai valgome restoranuose… žodžiu intensyviai taupom ir didžiuodamiesi kitiems sakom, kad mes pasimokėm ir dabar efektyviai valdom savo uždirbtus pinigėlius, tai yra mes finansiškai išprusę ir atsakingi dabar.

Štai dvi istorijos. Visiškai skirtingos, bet turinčios vieną bendrą dalyką. Pinigus? Panašiai, bet neeee….

Abi istorijos moko vieno: kaip efektyviai galima dirbti/gyventi 24h per parą, septynias dienas per savaitę ir visą savo gyvenimą pinigams. Gak iš tiesų net ne pinigams, gal tiesiog mes nedrįstam gyventi savo gyvenimo, todėl gyvename kitų gyvenimus. Tų, kurie rašo knygas, tų kurie mums per mass media sako kaip mes turime gyventi ir t.t.

Norite gyventi ramiai? Ar norite gyventi tikrą ir savo gyvenimą?

Tiesą sakant aš pats kol kas irgi ne kitoks. Kad ir kaip stengčiausi, tačiau dažnai pinigai dažnai būna pagrindinis vertinimo kriterijus… Tikimės, kad viskas procese į gerą