O gal tave (ne)myli pinigai? Pratęsiu toliau polemiką apie pinigus 
Taigi, ką mums reiškia pinigai? Šiandien tiek mus, tiek mes vertiname aplinkinius pagal tai kiek pinigų jie turi. Kaip mes tai sužinome? Pagal tai ar asmuo turi nuosavą būstą, kokiame rajone gyvena, kokia mašina važiuoja į darbą, kokioje įmonėje dirba, kur atostogauja ir panašiai….
Taigi, jei Jūs nevažinėjate nauja mašina, neturite nuosavo būsto, jūsų drabužiai yra paprasti ir pirkti “Aprangoje”, vadinasi Jūs neturite pinigų. Gal taip ir nėra, bet dauguma aplinkinių taip manys. Mes tai puikiai suprantame, todėl vos tik turime galimybę, bėgame į banką, imame paskolą ir vuolia, turime naują mašiną, gražių drabužių ar kitų daiktų, nuosavą būstą (jeigu 40 metų būnant įkeitus turtą bankui galime tai vadinti nuosavybe). Viskas kaip ir tvarkoje, aplinkiniai mus pastebi, mes jaučiamės pasitikintys savimi, atostogaujame egzotiškuose šalyse, draugai pavydi ir t.t. Graži pasaka šiek tiek apkarsta mėnesio pabaigoje, kai čiut sukrapštoma pinigėlių sumokėti sąskaita ir kai pajuntame, kad jei rytoj mus išmes iš darbo tai jau nebebus vuolia… Ką tada daryti? Darbe stengiamės iš paskutinių, nuolat dirbame viršvalandžius ir stengiamės, kad šefas tai pastebėtų, nes norim uždirbti daugiau, kad paskolos taip nesmaugtų arba, kad aplamai neprarastumėme darbo. Esame pavargę, nuo pirmadienio iki penktadienio nieko nesinori, o savaitgaliais bandom ilsėtis. Mus gali pradžiuginti arba nauji žaisliukai arba įspūdingos atostogos. Ir vėl leidžiame pinigėlius ir vėl dirbame daugiau. Daug dirbam, uždirbam ir išleidžiam. Atsibosta…
Tada perskaitom protingų knygų ir pamokymų kaip reikia efektyviai valdyti savo finansus. Taip taip, būnam šokiruoti, kad visiškai neteisingai elgiamės su pinigais. Pradedam kiekvieną mėnesį taupyti. Automobilį, kurį planavome keisti ir pirkti naują, pasiliekame. Vasarą atostogaujame Lietuvoje. Labai retai valgome restoranuose… žodžiu intensyviai taupom ir didžiuodamiesi kitiems sakom, kad mes pasimokėm ir dabar efektyviai valdom savo uždirbtus pinigėlius, tai yra mes finansiškai išprusę ir atsakingi dabar.
Štai dvi istorijos. Visiškai skirtingos, bet turinčios vieną bendrą dalyką. Pinigus? Panašiai, bet neeee….
Abi istorijos moko vieno: kaip efektyviai galima dirbti/gyventi 24h per parą, septynias dienas per savaitę ir visą savo gyvenimą pinigams. Gak iš tiesų net ne pinigams, gal tiesiog mes nedrįstam gyventi savo gyvenimo, todėl gyvename kitų gyvenimus. Tų, kurie rašo knygas, tų kurie mums per mass media sako kaip mes turime gyventi ir t.t.
Norite gyventi ramiai? Ar norite gyventi tikrą ir savo gyvenimą?
Tiesą sakant aš pats kol kas irgi ne kitoks. Kad ir kaip stengčiausi, tačiau dažnai pinigai dažnai būna pagrindinis vertinimo kriterijus… Tikimės, kad viskas procese į gerą
