Jaunų žmonių finansų valdymas

Po ilgos pertraukos vėl nusprendžiau padaryti įrašą.

Nusprendėme su drauge 2009 metais nusipirkti butą, tikriausiai rudenį. Bendros mėnesio pajamos 7000Lt, sukauptos santaupos 8000Lt dar šiek tiek kiekvienas turime atskirai, taip pat kiekvieną mėnesį atidedame po 2000 Lt.

Galimybės:

1. Pirkti vieno kambario butą už maždaug 180000Lt netoli centro, pvz.: rinktinės gatvėje. Aplamai kaina buto turi būti tokia, kad jeigu išnuomoti butą, tai nuomos suma, turi mažai skirtins nuo įmokos, jei paskola imama 35 metams. Pvz.: http://www.danskebankas.lt/lt/calc.busto?zmoniu=2&vaiku=&pajamos=7000&islaidos=&miestas=1&kreditas=180000&valiuta=EUR&norma=kintama&laikotarpis=6men&gra_budas=2&terminas=35&atidejimas=#res

manau tikrai galima vieno kambario butą išnuomoti už 700-800 Lt. Paskola norime imti 5 metams, taigi įmoka būtų apytikriai 3000Lt, patys ineštumėme 20000 Lt, pvz.: http://www.danskebankas.lt/lt/calc.busto?zmoniu=2&vaiku=&pajamos=7000&islaidos=&miestas=1&kreditas=160000&valiuta=EUR&norma=kintama&laikotarpis=6men&gra_budas=2&terminas=5&atidejimas=#res

Kad butų galima rasti už panašią kainą ir galima eiti į juos gyventi be jokių papildomų investicijų yra faktas, pvz.

Taigi po penkerių metų turėtumemė vieno kambario butą, kurio dabar pilnai užtektų, taip pat butų tam tikra investicija ir gal net pajamų šaltinis ateityje. Pajamų lyg ir užtektų, nes buto išlaikymui išeitų 3500Lt, ir teik pat liktų, manau užtektų. Problema tik ta, kad nelabai pataupyti jau išeitų, kas aišku yra labai blogai, bet gal 5 metus galima pakentėti

2. Kadangi 1 kambario butai iš esmės yra likvidžiausi, todėl jų kainos krenta mažiausiai, logiškai daugiausia būtų galima išlošti (dėl ateityje išaugsiančios turto vertės) perkant didesnės kvadratūros ir kainos butą. Su  2500Lt įmoka būtų galima paimti paskolą 0,5 mln, pvz: http://www.danskebankas.lt/lt/calc.busto?zmoniu=2&vaiku=&pajamos=7000&islaidos=&miestas=1&kreditas=500000&valiuta=EUR&norma=kintama&laikotarpis=6men&gra_budas=2&terminas=40&atidejimas=#res

Bet tai reiškia, kad šita paskola gula visam gyvenimui ant pečių, bet to iškyla ta pati problema, kad sunku kažką sutaupyti, be to ta pati turto vertės išaugimo nauda taip pat išnyksta, kadangi tai vienintelis gyvenamasis būstas, tai jis kaip ir nėra investicija, todėl ta jo vertė ne taip ir svari.

Kol ka mane labiau žavi 1 variantas, tik taip pat bėda yra tame, kad šiais neramiais laikas neaišku kurį laikotarpį išsilaikys mūsų pajamos tame pačiame lygyje , be to vėl gi ar šie metai yra tinkamas laikas pirkti butą.

Daug klaustukų, bet vietos pamąstymams yra. Gal Jūs, skaityojau galite kažką pridurti iš patirties ar sveiko proto?

 

Laikas

Ar kada galvojote apie laiką? Sako, laikas viską išgydo. Tiesa, bet laikas viską ir sunaikina. Beje, o kas yra dabartis? Kažkas tarp praeities ir ateities? Labai labai maža akimirka… ir visas mūsų gyvenimas iš to susideda? Iš daug mažų, trumpų akimirkų. Vadinasi svarbiausias dalykas yra ši akimirka. Aš jau pradedu savęs gailėtis, kad rašau šį įrašą, nes kiek daug veltui išvaistuo akimirkų, kurios ir yra gyvenimas. O kiek mes jų išvaistom prie TV, laikraščių, prie kompiuterio, pykdamiesi, vairuodami ir t.t. Beje ar verta aukoti šią akimirką dėl ateisinačio akimirkos? Nesusidaro įspūdis, kad gyvenam iš tiesų ateityje, o ne dabartyje?

Įsivaizduokite, kad uždirbate tiek pat, bet Jums nuskilo, Jūs turite teisę pirkti laiką. 1 sekundė – 1 litas. Ar pirktumėt? Gerai pagalvokite.

Aš nepirkčiau. Ir begalvodamas priėjau išvados, kad aš turiu labai daug laiko, tik jį išvaistau. Tikrai nemokečiau 3600LT už valandą praleistą prie teliko ar prie kompo. O kiek laiko per dieną praleidžiame prie jų?

Klausimas, tai kokio velnio mes tada kiekvieną dieną skundžiamės, kad neturime laiko, jeigu jo nepirktume?

 

Aš ir vėl nebalsuosiu

Dar nė karto nesu balsavęs. Nors man tuoj 25 ir galimybių buvo. Net uz ES nebalsavau. Kodėl? Aš už ES, bet balso nepareiškiau dėl kelių priežasčių: 1) stojimo sąlygos; 2) visas farsas kurį padarė politikai ir maxima. Taigi, kiek šiandien per televiziją, radiją, internetą skatintų balsuoti aš to nedarysiu. Kodėl? Todėl, kad pas mus nėra politikos, todėl, kad pas mus politkai (99%, o to 1%, už kurį galėčiau balsuoti aš nepažystu) mala šūdą.

Pvz. antradienį nuskilo ir grįžau namo kelios min. po 18:00. Valgau, įsijungiu LTV, vyksta rinkiminė agitacija. Ką aš girdžiu: a) paprastas žmogus gyvens geriau; b) balsuokit už sąrašą nr. X; c) mes prieš LEO; d) mes sumažinsim šilumos kainas; e) balsuokit už sąrašą nr. X;  f) pakelsim mokytojams atlyginimus ir t.t.

Kažkur girdėta ane? Klausimas, negi mes ant tų kabliukų užkimbam? Jeigu būtų iš ko kelti mokytojų algas, tai jie jau seniai uždirbtų dbigubai daugiau. Jeigu būtų įmanoma sumažinti šilumos kainas, jos jau seniai būtų sumažintos ir t.t. Todėl atsiprašant nereikia mums knisti proto, ane? Ir Jūs man pasakykit, kuo man gali padėti krienas, kuris jau 8 metus seime nosį prakrapštė? Kuo man/mums gali padėti Kubilius ar Juknevičienė, kurie yra susofobai ir sunkiai suvokia ekonominius procesus. Kuo man gali padėti Kirkilas, kuris sunkiai suvokia INFLIACIJOS sąvoką. Kuo man gali padėti Paksas ar Uspaskich, kurie yra susitepę ir t.t. ir panašiai. Sorry, aš nepriiminėsiu sprendimo neturėdamas visos informacijos, o už senus krienus balsuoti taip pat nenoriu.

Ir klausimas visiems. Negi vėl užkibsim ant tų pačių lozungų ir pažadų? Man atrodo, reikėtų praudituoti audito kompanijai biudžetą ir viskas paaiškėtų. Pvz. šiandien per LNK giržiu: valstybės kontrolės išsiaiškino, kad 85mln litų kiekvienais metais išleidžiama gyventojų pirminiai dantų priežiūrai, kuri aišku neįgyvndinama, bet pinigai sumokami. Klausimas už ką? Kažin kiek dar tokių eilučių nusėda neaišku kur ir naišku kam. Įtariu, kad net nevisada tai padaroma tyčia, o tiesiog iš kvailumo…

Tai nėra skatinimas nebalsuoti. Jeigu žinote už ką tai balsuokite. Manau ši tema daugiau neverta dėmesio tai ir nebekalbėsim apie tai daugiau.

 

Kam Jūsų įmonei reikalinga interneto svetainė?

Na visi turi, tai ir mes turim.

Mes esame jauna, energinga ir novatariškakompanija, todėl mums būtina turėti mūsų įmonę reprezentuojančia svetainę.

Siekiame, kad apie mus daugiau sužinotų.

Norime, kad mus būtų lengviau rasti potencialiam klientui. Interneto svetainė, tarsi vizitinė kortelė.

Na, na, dėl ko dar Jums reikalinga interneto svetainė?

Ką visi šie atsakymai mums rodo? Taip, taip, dauguma mūsų tiek mažų tiek didelių įmonių nežino kam jiems reikia interneto svetainės.

Noriu tik priminti, kad pati svetainė be žmogiškojo faktoriaus pajamų negeneruoja (beveik visada) ir klientų nepritraukia. Tikrai nebus taip, kad susikūriau svetainę, atsidariau sąskaitą ir laukiu, kad pradės kristi pinigėliai. Ir laukiu, ir laukiu ir….. nesulaukiu. Nauja svetainė, patrauklus dizainas, patogi navigacija, o klientų naujų vis tiek neateina, lankytojų skaičius nedidėja. Na, guodžiamės, kad bent jau viskas gražu.

Nors tai ir virtuali erdvė, bet Jūsų kleintai ir svetainės lankytojai tikri žmonės. Jei svetainėje pateikti tik Jūsų kontakai, trumpa istorija apie įmonę, parašyta kuo užsiimate, tai svetainė tiesiog tūnos tarp milijonų kitų internetinių šiukšlių ir lauks kol kažkas netyčia paspirs, o gal net gi pakels.

Kiek pinigų išleidžiate, kad pritrauktumėte naują klientą įprastais būdais? Koks sėkmės procentas (tapę klientai/visi “kabinti” potencialūs klientai), keik iš atėjusių į Jūsų tikrą parduotuvę žmonių iš tiesų kažką perka? Sakysite, aš turiu restoraną, svetainė tik tam, kad lankytojas galėtų rezervuoti staliuką ir sužinoti kur mes tiksliai randamės, maisto į namus gi nepristatom.

Pafantazuokim.

Atidarote restoraną. Padalinate skrajučių, didelę iškabą lauke pakabinate ir laukiate kol ateis pirmieji klientai. Jie praneš savo draugams, aplinkiniuose pastatuose esantys žmonės pastebės ir užeis, kas nors pro šalį eidami užsuks ir taip sukaupsite savo klientų ratą. Čia standartinis metodas. O kas jeigu Jūsų kavinės vieta ten kur nedidelis žmonių srautas, ne itin patogus parkavimasis ir vietos ne perdaugiausia viduje, aplink mažai biurų? Verslas žlunga? O kas jeigu pabandytume pajungti internetą? Srautas didelis, tik reikia sugebėti jie užčiuopti…

Galite paskelbti akciją internetu: kompleksiniai pietūs už 10Lt, mokėti google už paieškos žodžius “skanus valgis”, “smagi vietelė”, “didelės porcijos” ar panašiai, mamų, kulinarų, virtuvės šeimininkių, laisvalaikio, jaunimo, verslininkų (jiems ypač aktualu, kur būtų galima greitai ir pigiai pavalgyti pietus) forumuose pranešti apie Jūsų kavinukę/restoranėlę. Tarkime susidomėjusių bus nedidelis skaičius, kokie 5%.  Nuo 10000 tai bus 500, nuo 20000 tai bus 1000. Iš jų tik penktadalis taps Jūsų klientais. Tai būtų naujų 100-200 kleintų. Taigi iš jų gautumėte vienartinių 2000-4000Lt pajamų. Bet jie grįš ar ne? Jei pasistengsite, tikrai grįš.  O kas geriausia, kad Jūsų išlaidos tikrai nebus itin didelės. Taip pat labai svarbu būtų neprarasti tuos internetinius klientus. Gaukite Jų elektronį paštą. Galėsite siųsti specialius pasiūlymus, informuoti apie naujų patiekalų pasirodymą ir panašiai. Taip rinkti atsiliepimus.Dar daugiau. Kiek žinau sekmadieniai yra mažiausiai pelningi restoranams ir kavinėms. Jūs galite daryti degustacijas, organizuoti valgio ruošimo pamokas, organizuoti akcijas: tarkime, sriuba nemokamai. Ir panašiai ir t.t.

Ir visgi, taip gal geriau ir smagiau, nei pasikabinti iškabą, susikurti svetainę ir laukti?

 

4 darbo valandų savaitė

Buvau pažadėjęs parašyti apie šią perskaitytą knygą. Taigi, tęsiu savo pažadą.

Šiek tiek faktų. Pirkau knygą Baltose lankose praeitą savaitę. Šią savaitę užeinu į knygyną… ir ką gi, šios knygos nebėra. Vadinasi, gana populiari knygą (arba mažai vienetų knygynas turėjo).

Knygą iš esmės galima būtų suskirstyti į tris dalis: 1 dalis apie darbo efektyvumą; 2 dalis apie verslo idėjų kūrimą ir jų įgyvendinimą; 3 dalis apie naujo gyvenimo būdo propogavimą.

Išliko atmintyje du įdomūs terminai vartojami knygoje: naujieji turtuoliai ir gyvenimo būdo dizainas.

Pirma knygos dalis, kuri skirta darbo efektyvumui iš esmės remiasi 80/20 principu. Atsikratyk trikdžių, daryk tik tai kas būtina. Įdomi mintis, daiktas tobulas yra tada, kai negalima nieko atimti, o ne pridėti. Ta pati mintis laikoma su darbais. Jeigu gali kažko nedaryti – nedaryk. Daryk tik tai, kas būtina.  Knygoje aprašomas paties autoriaus pavyzdys kaip jis buvo persidirbęs, kol nepradėjo deleguoti darbų kitiems ir oursourcinti paslaugas. Įdomi paslauga aprašyta – asmeniniai asistentai. Viena didžiausių tokių kompanijų yra  Brick work http://www.b2kcorp.com/esanti Indijoje (respect indams). Labai įdomi verslo niša, galima tikriausiai būtų išnaudoti ją ir lietuviams. Sąlyginiai gi LT darbo jėga pigesnė nei vakaruose.

Antroje dalyje rašoma apie verslo idėjų generavimą ir jų įgyvendimą. Iš esmės, tai labai vertinga dalis tiems, kurie domisi internetiniais verslais ir prekyba. Parodyti, puikiai aprašyti pažingsniui kaip reikia ištirti rinką, kiek tai kainuoja, su kokiomis įmonėmis reikia dirbti ir panašiai. Viskas aišku ir paprasta. Belieka tik pakartoti ir įgyvendinti. Duoti pavyzdžiai kaip vienas bičas užsidirba apei 3000-4000USD pardavinėdamas prancūžiškus marškinėlius, o kita moteriškė panašiai užsidirba pardavinėdama DVD jogos pratimus laipiotojams į olas. Darbo iš esmės jokio, nes viskas outsourcinima, lieka tik pasitikrinti asmeninę sąskaitą, šaunu . Mums tai vistiek problema, nes Lietuvoje tai nepasiteisintų… 90% įsitikinęs. Tačiau, gal galima sugalvoti kažką ką būtų galima pardavinėti išpuikėliams amerikonams ar ES? Taip pat autorius šiek tiek aprašo ir vieną iš savo versliukų http://www.pxmethod.com greitojo skaitymo programos ir panašiai.

Trečioje dalyje kalbama apie tai, kaip sugebėti dirbant tik 4 valandas per savaitę nenugrimzti į egzistencialius apmąstymus ir negrįžti prie pilnos darbo savaitės. Sako, kad sunku būna iš pradžių tiek mažai veikti , o kaip norėtųsi taip ir, kad galva dėl pinigėlių neskaudėtų….

Motyvuojanti knyga, bet kartu duodanti ir praktinių patarimų. Smagu paskaityti, kaip žmonės sugeba pusę metų keliauti po pasaulį jachta ir išleisti mažiau pinigų negu, kad būtų išleidę gyvendami įprastai.

Pateiktai labai gerai mintis, kuri užkliuvo: reikia būti ne visą laiką užimtu, bet aktyviu. Ir iš tiesų, jau seniai galvojau, kad 8 darbo valandos protinio darbo tikrai yra per daug, nes realiai intensyviai dirbti gali apie 3-4h tikrai ne daugiau. Aišku mes sugalvojame visokių susitikimų, planų darymų ir panašiai, kurių efektyvumas dažnai būna labai mažas. Taip ne retai susiduriam ir su darbas dėl darbo.

Verta dėmesio knyga. Tikrai. Iš taip vadinamų verslo grožinės literatūros knygų yra viena geresnių…

Galite taip pat aplankyti autoriaus puslapį įspūdžiui susidaryti: http://www.fourhourworkweek.com/

P.S. vakar norėjau nusipirkti knygą “Purpurinė karvė”, bet pagailėjau pinigėlių… Girdėjau gera knyga.

 

Kitoks būdas mokytis

Praeitą penktadienį teko sudalyvauti pilotiniame mokymosi seminare ir noriu pasidalinti tais įspūdžiais. Mokymai skirti žmonėms dirbantiems paslaugų įmonėse. Organizatoriai www.lpk-mc.lt. Mokymų pavadinimas Apples&Oranges paslaugų įmonėms (atrodo, kad taip).

Susirinko atstovai iš bankų, telekomunikacijų sriteis, IT srities. Iš viso dalyvavo apie 20 žmonių. Iš esmės tai buvo mokymų pristatymas potencialiems klientams (aš ten ne įtema papuolęs buvau, nes tikrai nesu potencialus klientas).

Mokymų esmė parodyti kaip veikia paslaugų įmonė, kaip pas ją vaikšto pinigų srautai, su kokiomis problemomis susiduria, kaip galima efektyvinti veiklą, kokie klientai yra svarbiausi tokiai įmonei, kaip pasiekti pelną šiandien ir ilgalaikį įmonės vertės augimą. Kadangi visi tikslai yra gana sunkiai suderinami, todėl ir mokymo pavadinimas yra Apples&Oranges (suprask, obuoliai ir apelsinai visiškai nesulyginami dalykai). Mokymai vyko anglų kalba ir juos vedė lektorė iš Švedijos.

Mokymų išskirtinumas yra tai, kad visi įsijungia į veiklą, o per veiklą supranta ir išmoksta. Standartiniuose mokymuose, kuriuose teko dalyvauti yra protingas lektorius, šalia lenta, o priešais lektorių grupė žmonių. Lektorius dėsto savo patarimus ir užrašinėja ant lentos, kad visiems aiškiau būtų. Šiuo atveju viskas vyksta šiek tiek kitaip. Grupė suskirstoma į mažesnes grupeles po 4-6 žmones. Gaunate lentą (ale monopolio), kurioje pavaizduota visa įmonės veikla. Nuo užsakymo atėjimo iki jo įvykdymo, nepamirštant įtraukti ir resursus (tiek žmogiškus, tiek ir kapitalo), mokesčius, paskolas, išlaidas tyrimams ir t.t. Ir prasideda žaidimas. Tiesa iš pradžių šiek tiek sunku susigaudyti, kur kokie pinigai vaikšto, kokia kryptimi ir panašiai, bet po geros valandėlės viskas pasidaro labai paprasta. Laikas skirstomas į metus, o vieni metai turi tris laikotarpius. Tai yra reikia prasukti tris ratus, kad galetumėte uždaryti metus ir paskaičiuoti savo balansą. Sužaidus vienus metus, pradedama galvoti kaip veiklą efektyvinti. Pamažinti resursus, grąžinti paskolą, efektyviau išnaudoti žmones, atsirinkinėti klientus, o ne imti viską iš eilės ir t.t. Ir žaidimas tęsiasi…

Iš tiesų sunku aprašyti viską nuosekliai, bet pateiksiu savo kelis pastebėjimus.

Teigiami:

1. Labai gerai įsitrauki;

2. Diskutuoji su kelogomis, ar jie susiduria su panašiomis problemomis, kaip jas srendžia ir panašiai.

3. Pradedi aiškiai suvokti paslaugų įmonės veiklą ir jos specifiką.

4. Supranti, kurie etapai yra kritiniai sprendžiant vienas ar kitas problemas.

Neigiama:

1. Nėra išorės poveikio. Žaidimas iš esmės vyksta izoliuotai. Nėra konkurentų ir panašiai…

2. Sunku ką nors dar prikišti…

Manau, naudingiausia būtu sudalyvauti tokiuose mokymuose skirtingų lygio darbuotojams ir žaisti prie vieno stalo. Pvz.: projekto vadovas, vadybininkas, programuotojas, direktorius ir t.t. Gal tada geriau kiekvienas pradėtų suprasti su kokiomis problemomis susiduria vieni ar kiti darbuotojai, daug geriau pradėtų vieni kitus suprasti ir panašiai.

Mokymai tikrai vykę ir įdomūs. Puikiai praleidau visą penktadienį.

 

Kaip per keturias savaites tapti ekspertu?

Tikriausiai ne kartą pagalvojote, kad galėtumėte pasiginčyti ne su vienu ekspertu, o dažnai pastebite, kad Jūs turitę ne ką mažiau žinių vienu ar kitu klausimu negu visuomenėje taip pripažįstami ekspertai. Pilnai tikiu, kad dažnai taip ir yra. Skirtumas tik tas, kad Jūs esate nepripažintas ekspertas. Kaip tapti prižaintu? Pacituosiu patarimus iš Timothy Ferriss knygos: “4 valandų darbo savaitė”:

“1. Įstokite į dvi ar tris susijusias profesines organizacijas.

2. Perskaitykite tris geriausiai parduodamas knygas pasirinkta tema.

3. Surenkite vieną nemokamą 1-3 valandų seminarą universitete (manau, sueitų ir kokia kolegija).

4. Pasisiūlykite parašyti vieną ar du straipsnius profesiniams žurnalams pasirinkta tema, dėl įtikimumo nurodydami 1 ir 3 punktus. (Manau, tiktų ir straipsniai populiaresniuose internetiniuose puslapiuose).

Pastaba: “Ekspertas” – slidus žiniasklaidos žodis, vartojamas taip dažnai, kad niekas nebežino, ką jis reiškia. Šiuolaikiniuose viešuosiuose ryšiuose daugumos sričių žinios įrodomos priklausymu grupėms, klientų sąrašais, bibiliografijomis ir pasirodymais žiniasklaidoje, ne IQ balais ar daktaro laipsniais.

Svarbiausia – pateikti tiesą kuo patraukliau, bet jos neklastoti.”

Ir tikrai. Ar Jums neatrodo, kad dalyvaujant kokiuose tai mokymuose, ar girdinti patarimus per TV ar kita mass media priemonę, pagalvojate: kažkur jau tai girdėjau, kažkur jau tai skaičiau, na taip tiesa, bet čia gi elementaru.

Pacitavau šią ištrauką iš minėtos knygos, nes kartais pastebiu, jog tie mūsų pripažinti ekspertai tiesiog pilsto iš tuščio į kiaurą ir nieko naujo nepasako. Jūs taip nepagalvojate?

Dar nebaigiau skaityti visos knygos, bet tikrai įdomi knygą ir vertinga. Beje, yra visai šaunių ir kas svarbiausią praktinių patarimų.

Ši knyga visai atsitiktinai papuolė į rankas. Tikriausiai, su tokiu pavadinimu knygos taip ir nebūčiau niekada nusipirkęs, jei ne prisiminimas, kad kažkada ta knyga buvo paminėta V. Jankausko vienoje iš esių.

Tikiuosi, recenziją ir apibendrinimus knygos parašyti artimiausiu metu.

Sėkmės tampant ekspertais!